- išlaukė
- ìšlaukė sf. (1) NdŽ lauko pusė, išorė: [Prieangį] sudarė išlaukės iš kambario siena bei abejos durys rš. Šį cveką įkalk išlaukėj ties langu Mrj. Šio skritulio išlaukėje tiriamoji eilutė diverguoja EncVIII715. Išlaukėj (toje pačioje plokšmėje, paviršiuje); išorėje (erdvėje) Z.Žem. Iš išlaukės – namas, viduj – kiaulių migis Lš.
Dictionary of the Lithuanian Language.